Mano menopauzės istorija: kaip supratau, kad tai ne tik nuovargis

Jei kas nors man prieš kelerius metus būtų pasakęs, kad menopauzė gali prasidėti ne tik pasikeitusiomis mėnesinėmis, bet ir prastu miegu, nerimu, karščio bangomis, prakaitavimu ir tuo keistu jausmu, kad nebeatpažįsti savęs, turbūt būčiau tik numojusi ranka.

Man menopauzė visada atrodė kaip kažkas tolimo. Kažkas, kas nutinka vėliau. Kažkas, kas nutinka kitoms moterims. Tik ne man. Tik ne dabar.

Man buvo keturiasdešimt aštuoneri. Gyvenimas buvo pilnas darbų, atsakomybių ir nuolatinio skubėjimo. Todėl kai pradėjau blogiau miegoti, tapau dirglesnė, jautresnė ir nuolat pavargusi, viską nurašiau stresui. Atrodė logiška. Juk visi pavargsta, normalu kartais nebeturėti jėgų.

Tik bėda ta, kad man tai nebuvo „kartais“. Tai po truputį tapo kasdienybe.

Kaip prasidėjo mano menopauzės istorija

Viskas prasidėjo nuo miego. O tiksliau, nuo to, kad jo tiesiog neliko tokio, koks buvo anksčiau. Pradėjau prabudinėti naktimis. Kartais visa suprakaitavusi. Kartais su stipriai plakančia širdimi. Kartais tiesiog su jausmu, kad man per karšta savo pačios kūne.

Atsikeldavau, atsidarydavau langą, persirengdavau ir bandydavau vėl užmigti. Ryte atsibusdavau pavargusi, lyg nemiegojusi.

Po kiek laiko atsirado ir kiti simptomai. Pradėjau greičiau susierzinti. Graudindavausi dėl smulkmenų. Kartais jausdavausi taip, lyg manyje nuolat kažkas būtų įtempta. Dar buvo tas sunkiai paaiškinamas jausmas, kad lyg ir gyveni savo gyvenimą, bet pati savęs jame nebeatpažįsti.

Tuo metu nė karto rimtai nepagalvojau, kad tai gali būti menopauzė.

Galvojau, kad čia stresas, pervargimas arba tiesiog amžius

Ilgą laiką sau kartojau, kad čia nieko ypatingo. Kad reikia daugiau pailsėti. Anksčiau eiti miegoti, mažiau kavos, gal daugiau judėti, gal pagerti vitaminų.

Keisčiausia buvo tai, kad bloga savijauta pamažu tapo mano nauja norma. Pradėjau galvoti, kad gal taip dabar ir turi būti. Kad natūralu nuolat jaustis pavargusiai, blogiau miegoti, būti jautresnei. Natūralu nebesusikaupti taip, kaip anksčiau.

Ir būtent tai, man atrodo, buvo sunkiausia. Ne tik patys simptomai, bet tai, kad aš jų ilgai neatpažinau kaip ženklo, jog su manimi vyksta pokyčiai ir man reikia pagalbos.

Kaip pirmą kartą supratau, kad tai gali būti menopauzė

Lūžis įvyko visai netikėtai. Tiesiog kalbėjausi su kita moterimi. Ji pradėjo pasakoti apie savo savijautą: karščio bangas, naktinį prakaitavimą, nerimą, prastą miegą, tą vadinamą smegenų rūką. Ir staiga supratau, kad ji pasakoja beveik mano istoriją.

Pamenu, kaip tada pirmą kartą pagalvojau: palauk, o gal čia menopauzė?

Tą vakarą pradėjau skaityti daugiau. Ir tada daug kas susidėliojo į vietas. Supratau, kad menopauzė ar perimenopauzė gali prasidėti gerokai anksčiau, nei buvau įsivaizdavusi. Kad simptomai nebūtinai prasideda nuo visiškai dingusių mėnesinių. Kad tai gali būti ir miegas, ir nuotaika, ir karščio bangos, ir tas jausmas, kad nebesijauti savimi.

Buvo ir baisu, ir labai palengvėjo. Nes pagaliau turėjau atsakymą. Pagaliau galėjau sau pasakyti, kad aš ne išlepusi, ne tingi ir ne per silpna. Su manimi tiesiog vyko pokyčiai, apie kuriuos niekas normaliai nebuvo papasakojęs.

Vienišumo jausmas menopauzėje

Iki tol jaučiausi labai viena. Net kai aplink buvo žmonių, atrodė, kad niekas iki galo nesupranta, kaip aš jaučiuosi. Iš išorės viskas lyg ir buvo gerai. Aš dirbau, bendravau, šypsojausi. Bet viduje jaučiausi taip, lyg kažkas po truputį būtų atėmęs mano energiją, ramybę ir stabilumą.

Man atrodo, kad menopauzėje labai sunkus yra ne tik fizinis diskomfortas. Sunkus ir tas tylus vienišumas. Kai nežinai, kas vyksta. Kai manai, kad gal tik tau taip. Kai pradedi galvoti, kad gal čia tiesiog tavo nauja normali būsena.

Bet kai pradėjau kalbėtis su kitomis moterimis, viskas po truputį pasikeitė. Išgirdau tiek daug panašių istorijų. Viena manė, kad jai prasidėjo nerimo sutrikimas. Kita galvojo, kad tiesiog perdegė darbe. Trečia buvo įsitikinusi, kad nuolatinis nuovargis yra tiesiog amžiaus dalis.

Ir tada pirmą kartą tikrai pajutau, kad nesu viena.

Kas man padėjo nuo karščio bangų

Man padėjo ne vienas stebuklingas sprendimas, o keli dalykai kartu.

Pirmiausia padėjo pats supratimas. Vien jau žinojimas, kad tai menopauzė, o ne kažkokia neaiški griūtis, man davė daug ramybės.

Tada pradėjau labiau stebėti save. Kada sustiprėja karščio bangos. Kaip jaučiuosi po prastos nakties. Kas mane išbalansuoja. Pradėjau mažiau save spausti ir daugiau klausyti savo kūno.

Labai padėjo ir bendravimas su kitomis moterimis. Kai nustoji viską laikyti savyje, pasidaro lengviau. Vien tai, kad gali pasakyti „man irgi taip yra“, labai daug reiškia.

Vėliau atradau ir natūralius papildus, kurie tapo mano kasdienės rutinos dalimi. Nenoriu sakyti, kad viskas pasikeitė per vieną dieną, nes taip tikrai nebuvo. Bet karščio bangos tapo lengviau pakeliamos. Jų buvo mažiau, o kai būdavo, jos nebebuvo tokios stiprios. Man tai buvo didelis palengvėjimas.

Gal net ne tik dėl fizinės savijautos. Labiau dėl to, kad pagaliau atsirado jausmas, jog kažką darau dėl savęs. Kad ne tiesiog kentėju, o realiai savimi rūpinuosi.

Mano menopauzės istorija šiandien

Dabar į visą šį etapą žiūriu kitaip. Daug švelniau. Be pykčio sau, kad anksčiau kažko nesupratau. Tiesiog niekas mūsų normaliai nemokė, kaip iš tikrųjų gali atrodyti menopauzė.

Niekas nepasakė, kad ji gali prasidėti ne tik ciklo pokyčiais, bet ir nemiga, nuovargiu, nerimu, jautrumu ar karščio bangomis. Niekas nepasakė, kad gali ateiti momentas, kai tiesiog nebeatpažįsti savo kūno.

Jei dabar galėčiau atsisėsti šalia tos savo ankstesnės versijos, kuri naktį gulėjo suprakaitavusi ir galvojo, kad tiesiog nebesusitvarko, pasakyčiau jai vieną labai paprastą dalyką: tu nesi viena. Su tavimi nevyksta nieko gėdingo. Ir tau nereikia viso to kentėti tyliai.

Ką noriu perduoti kitoms moterims

Jei skaitai šią istoriją ir atpažįsti save, labai gali būti, kad tau dabar reikia ne daugiau savikritikos, o daugiau atsakymų.

Jei karščio bangos, prastas miegas, nuovargis, nerimas ar nuotaikų kaita tapo tavo kasdienybe, nereiškia, kad turi su tuo tiesiog susitaikyti. Kartais pirmas žingsnis yra tiesiog įvardyti, kas vyksta. Tada pasikalbėti. Su gydytoja. Su drauge. Su kita moterimi, kuri tai jau išgyveno.

Nes menopauzė gali būti sunki. Bet ji neturi būti vieniša.